Tai daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki 40 cm aukščio. Viršutinė dalis šakota, stiebai apvalios formos. Lapai priešiniai, elipsės ar kiaušinio formos. Žydi vasarą geltonais žiedais. Žiedai susitelkę šluotelės pavidalo žiedyne. Lietuvoje augalas gana dažnas. Mėgsta saulėtas vietas, auga sausuose miškuose, pamiškėse. Vaistinė augalinė žaliava – žolė. Pjaunamos iki 30 cm ilgio stiebų viršūnės žydėjimo pradžioje. Džiovinti reikia greitai. Išdžiūvusi žaliava yra kartoko skonio.

Jonažolės žolėje yra rauginių medžiagų, eterinių aliejų, antocianų, saponinų, vitamino C, karoteno. Visose augalo dalyse išskyrus šaknis randami hipericinas ir pseudohipericinas.Be to jonažolė turi savo sudėtyje flavoninių glikozidų: hiperozido, rutino, kvercitrino. Antžeminė augalo dalis turtinga makroelementais (mg/g): kaliu -16,8; kalciu - 7,3; magniu - 2,2 ir mikroelementais (mkg/g) manganu - 0,25, variu - 0,34, cinku - 0,71, kobaltu - 0,21, molibdenu - 5,6, aliuminiu - 0,02, selenu - 5,0, nikeliu - 0,18, boru – 40,4.
Senovės graikai tikėjo, kad jonažolės kvapas nubaido piktąsias dvasias. Jie manė, jog šis augalas turi magiškų savybių. Senovės Graikijoje jonažolę vartojo sėdmens nervo skausmams malšinti ir kaip priešnuodį nuodingiems roplių įkandimams gydyti. Europoje ją dažniausiai vartojo išoriškai žaizdoms gydyti.

• Hipericinas suteikia jonažolei raminantį poveikį. Jis reguliuoja serotonino, kuris skatina natūralių nuotaiką keliančių medžiagų seratonino ir norepinefrino susidarymą. Jonažolė veikia kaip antidepresantas, mažina nerimą, susirūpinimą, baimę. Ji ypač tinkama menopauzės ir prieš menstruacijų metu pasireiškiantiems nuotaikos svyravimams slopinti. Vokietijoje ši žolė depresijai gydyti vartojama net 4 kartus dažniau nei populiarus vaistas Prozac;

• Hipericinas pasižymi antimikrobiniu poveikiu. Laboratoriniais tyrimais įrodyta, kad jis veikia daugelį virusų, tokių kaip herpes, hepatitas C, ŽIV. Jonažolės preparatai stabdo infekcijos plitimą ir pagreitina žaizdų gijimą;

• Jonažolių aliejus vartojamas gastritų, opų, odos ir gleivinių uždegimų, nudegimų, pragulų, sunkiai gyjančių žaizdų gydymui;

• Paprastosios jonažolės preparatai turi sutraukiančių savybių, todėl vartojami viduriavimui stabdyti.

Pašalinis poveikis

• Vartojant į vidų gali pasireikšti fotosensibilizacija – jautrumas saulės spinduliams;

• Vartojant kartu su MAO inhibitoriais ar kitais antidepresantais gali išsivystyti pavojinga reakcija, kurios pagrindiniai simptomai yra karščiavimas, sumišimas, raumenų įsitempimas, viduriavimas ir net mirtis.

Draudžiama vartoti

• Nėštumo metu;

• Esant aukštam kraujospūdžiui;

• Prieš kaitinimąsi saulėje;

• Kartu su MAO inhibitoriais, antidepresantais, digoksinu, ciklosporinu, teofilinu, hormoniniais kontraceptikais.

Vartojimo būdai
Dažniausiai vartojamos jonažolės tinktūros, ekstraktai, užpilai.

Mokslininkų tyrimais parodyta, kad jonažolės biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas sustiprina ir pagreitina svarbių aminorūgščių triptofano, fenilalanino ir jų darinių įsisavinimą. Be jonažolės jie įsisavinami nepilnai, o šių aminorūgščių trūkumas nulemia greitą organizmo senėjimą, o kartais būna negalavimų ar susirgimų priežastimi.

Svarbiausios biologiškai aktyvios medžiagos, randamos jonažolėje, yra:
Hiperforinas – stipri antibakterinė priemonė. Netgi nedideli jo kiekiai efektyviai slopina daugelio mikroorganizmų, tarp jų auksinio stafilokoko ir difterijos lazdelės dauginimąsi.

Hiperforinas ir kitos aliejinio jonažolių ekstrakto medžiagos susilpnina depresijos pasireiškimą, mažina potaukį alkoholiui. Pasaulyje žinoma nemažai preparatų, pagamintų jonažolės pagrindu, skirtų nerviniams sutrikimams, depresijoms ir kitoms psichnės negalios pasireiškimams gydyti.

Taip pat dėl ryškaus priešuždegiminio, antioksidantinio poveikio hiperforinas saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų poveikio. Hiperforinas pagerina kepenų darbą, slopina toksinų susidarymą jose arba skatina jų greitesnį skilimą ir pašalinimą iš organizmo. Nustatyta, kad jo poveikyje greičiau pašalinami medikamentų (antibiotikų, koaguliantų, hormoninių preparatų) skilimo produktai.

Hipericinas. Hipericinas tirpus riebaluose, bet netirpsta vandenyje, todėl dažniausiai naudojami aliejiniai jonažolės preparatai. Hipericinas - labai stiprus priešvirusinis agentas. Jis veikia prieš poliomielito, herpes, hepatito, gripo virusus. Jo veikimo mechanizmas pagrįstas tuo, kad blokuoja specifines viruso prisitvirtinimo prie ląstelės membranos vietas (neleidžia virusui įsiskverbti į ląstelės vidų). Panaudojimas kovai su virusais labai paprastas: pasitepti pažeistas herpes vietas, lašinti į nosį , tepti ar skalauti gerklę esant gripo pavojui.

Hipericinas yra fotoaktyvus, t.y. jo molekulės sugeria ultravioletinius spindulius ir aktyvuojasi. Jei kraujuje yra hipericino, dėl fotosensibilizacijos ne tik sunaikinami virusai, bet ir oksiduojamas kraujagyslėse esantis cholesterinas. Nustatyta, kad jau po 2-3 savaičių jonažolių aliejaus vartojimo kraujagyslės apsivalo. Tai vyksta ne tik dėl oksidacijos procesų: hipericinas ir hiperforinas stabdo cholesterino sintezę kepenyse, pagreitina jo metabolizmą ir išsiskyrimą iš organizmo, tuo pačiu sumažina aterosklerozės riziką.

Skvalenas. Jonažolė aprūpina organizmą /padeda organizmui apsirūpinti/ skvalenu. Tai – specifinis angliavandenili, padedantis pernešti biologiškai aktyvias medžiagas į įvairius odos sluoksnius. Be to skvalenas yra būtinas vitamino D bei hormonų sintezei organizme. Dėl savo struktūros ypatybių skvalenas aprūpina audinius deguonimi ir tuo pat metu apsaugo nuo kvėpavimo procese atsirandančių laisvųjų radikalų. Skvalenas stiprina imuninę sistemą, aktyvuoja regeneracinius procesus vidaus organų audiniuose, pasižymi unikaliomis žaizdas gydančiomis savybėmis.

Jonažolių aliejus taip pat pasižymi

• labai stipriu antibakteriniu ir priešvirusiniu poveikiu,

• antidepresinėmis savybėmis

• atpalaiduojančiu poveikiu į lygiuosius raumenis, kas pagerina kraujagyslių, žarnyno, šlapimo takų bei tulžies latakų veiklą,

• virškinimo organų sekreciją stiprinančiu poveikiu.

Pabaigai – keletas perspėjimų, dėl jonažolių preparatų vartojimo:

- Jonažolių nederėtų vartoti su vaistais, didinančiais jautrumą šviesai – pavyzdžiui, kai kuriais antibiotikais. Jonažolė gali sustiprinti fotosensibilizacinį poveikį.

- Jonažolės preparatų nedera vartoti ir tuomet, kai vartojate antidepresantus, slopinančius serotonino reabsorbciją: poveikis gali sumuotis, o rezultatas bus neprognozuojamas.

- Žmonėms, vartojantiems prieštraukulinius preparatus, nerekomenduojama vartoti jonažolės preparatus nepasitarus su gydytoju. Tyrimų rezultatai rodo, kad šie preparatai gali sąveikauti tarpusavy.

- Kai kurių mokslinių tyrimų rezultatai byloja, kad jonažolė gali sumažinti hormoninių kontraceptinių priemonių efektyvumą, kai kurių vaistų nuo astmos poveikį.